- krėtikas
- krėtìkas, -ė smob. (2) 1. K kas krečia, verčia iš vežimo mėšlą dirvoje: Jūs, vyrai, labai gerai mėžiat: net krėtìkas lauke nespėja Žvr. 2. kas daro kratą, ieško: Iš Keidošių kaimo išvažiavo krėtikai V.Piet. Jo draugai tuojau sutelkė krėtikų (ieškotojų, seklių) būrį rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
